šutbulvė

šùtbulvė sf. ppr. pl. (1) KlK3,46, Bgt, Grš, Vrb, Kbr šutinta, su lupena virta bulvė: Ekšę, Juozuk, tų šùtbulvių luptis Gs. Ir vėl vakarienei tos šùtbulvės! Alk. Ma[n] šùtbulvės su rūgpieniu gardu Snt.